Dar vienerių metų nesulaukęs vaikas gali parodyti, kur yra ausytės. Šiek tiek ūgtelėjęs jis gali pasakyti, kad ausytės yra skirtos girdėti. Besimokydami mokykloje išsamiau nagrinėjame žmogaus kūną, o kartu ir ausų sandarą. Tačiau yra įdomių faktų, kurių galbūt nesimokėte arba jau spėjote pamiršti. Susipažinkite su ausimis.
1. Ausys yra atsakingos už pusiausvyrą
Vidinėje ausyje yra žavinga, labirintą primenanti struktūra, vadinama vestibuliniu aparatu. Tai kūno pusiausvyros organas, kurio receptoriai reaguoja į galvos judėjimą ir kūno padėties kitimą. Vestibulinį aparatą sudaro 3 skysčiu užpildyti kanalai ir plaukelius primenantys nervai, sekantys galvos judėjimo kryptį. Visi kanalai yra išdėstyti skirtingu kampu, kad smegenys geriau „suprastų“, kaip juda jūsų galva.
Iš vestibulinės sistemos gaunamą informaciją smegenys apdoroja ir perduoda kitiems organams, tokiems kaip akys ar raumenys. Tai leidžia mums išlaikyti pusiausvyrą ir suvokti savo kūno padėtį. Kai kuriose situacijose (pavyzdžiui, plaukiant valtimi) skirtingi organai smegenims siunčia skirtingus signalus. Tokiais atvejais galime jausti pykinimą, galvos svaigimą.
2. Ausys nuolatos „auga“
Ar žinojote, kad ausys yra nosis yra vienintelės kūno dalys, kurios pamažu auga visą gyvenimą? Taip, ausys nuolatos didėja, bet ne todėl, kad mes irgi augame. Greičiausiai tai yra natūralaus senėjimo ir gravitacijos dėsnių pasekmė.
Senstant mūsų ausys pamažu auga, nes ausų kremzlės palaipsniui skyla, o gravitacija jas pailgina.
3. Ausys išsivalo pačios
Ausų siera daugeliui kelia blogas asociacijas. O visai be reikalo. Normali ausų sieros gamyba reiškia, kad ausys pačios valosi, drėkinasi ir saugosi nuo infekcijų.
4. Ausys niekada „nemiega“
Ausys girdi 100 % mus supančių garsų net tada, kai miegame. Iš tiesų, tai ne ausys, o smegenys yra atsakingos už visų aplinkos garsų apdorojimą ir suteikiamą prasmę. Mums miegant, ausys priima garsus, tačiau smegenys veikia „poilsio“ režimu ir garsus apdoroja kitaip nei būdraujant.
5. Plaukeliai, kurie neatauga
Ausyje yra mažyčių nervinių ląstelių (plaukų ląstelių), kurios padeda išlaikyti pusiausvyrą ir girdėti. Šios plaukų ląstelės yra labai jautrios ir lengvai pažeidžiamos. Deja, pažeistos jos sunyksta ir neatauga.
Ląsteles gali pažeisti stiprus garsas, senėjimo procesai arba įvairūs infekciniai susirgimai. Norėdami išsaugoti už mūsų gebėjimą girdėti atsakingas ląsteles, turėtume vengti itin triukšmingų garsų, o dirbdami triukšmingoje aplinkoje naudoti apsaugos priemones.
6. Garso poveikis – viena populiariausių klausos silpnėjimo priežasčių
Nusilpusią klausą gali lemti daugybė veiksnių, tačiau garso poveikis – vienas didžiausių ir dažniausių kaltininkų. Klausos problemoms išsivystyti gali „prireikti“ nuolatinio būvimo triukšmingoje aplinkoje, o kartais užtenka vieno galingo garso smūgio.
Tai gali nutikti bet kam ir bet kokio amžiaus.
7. Ausys padeda reguliuoti slėgio pokyčius
Ar kada nors susimąstėte, kodėl užgula ausis kylant ar leidžiantis lėktuvu? Taip atsitinka dėl oro slėgio mūsų vidinėje ausyje bei oro slėgio lėktuve skirtumo.
Vidurinę ausį ir aplinką jungia kanalas, vadinamas Eustachijaus vamzdžiu. Jis išlygina slėgį ir neleidžia atsirasti nemaloniems pojūčiams. Eustachijus vamzdis atsidarinėja ryjant ar imituojant žiovulį. Staigiai pasikeistus slėgiui mes tai darome nevalingai.
8. Ausys yra „sujungtos“ su gerkle ir nosimi
Ne veltui otolaringologai į į nosį, gerklę ir ausis žvelgia kaip į vieną visumą. Vienos dalies problema gali išsivystyti į kitos dalies problemas. Pavyzdžiui, gerklės skausmu prasidėjusi infekcija gali greitai pavirsti ir ausies skausmu.
9. Klausa ir demencija – glaudžiai susiję
Remiantis naujausia „Lancet Commision“ paskelbta ataskaita, silpna klausa yra labai svarbus veiksnys, lemiantis demencijos simptomus. Tiesą sakant, vidutinio sunkumo klausos sutrikimas gali padidinti demencijos riziką net iki 3 kartų.
Net ir nedidelis klausos nusilpimo lygis gali padidinti riziką išsivystyti demencijai. Taip nutinka todėl, kad nusilpusi klausa sumažina psichinę stimuliaciją, padidina socialinės izoliacijos ir depresijos riziką.
10. Ne veltui turime dvi ausis
Kodėl turime dvi ausis? Ogi tam, kad smegenys „suprastų“, iš kurios pusės sklinda garsas. Pablogėjus vienos ausies klausai tampa sunku nustatyti garso kryptį. Todėl nusilpus abiejų ausų klausai labai svarbu nešioti du klausos aparatus. Taip užtikrinsite ne tik geresnį garso suvokimą, bet ir didesnį saugumą.
