Kuo gi jie skiriasi, jeigu atrodo panašiai? Būtent tokie klausimai neretai kyla žmonėms, kurie internete ar prekybos centre pamato už itin žemą kainą siūlomus „klausos aparatus“. Medicinos technologijų subtilybes puikiai suprantanti klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė BEATA BALIUKEVIČ sako, kad dvejoti bei kelti klausimus yra labai natūralu ir svarbu. Tačiau dar svarbiau – rasti teisingus atsakymus. Būtent jais specialistė ir dalinasi bei atskleidžia nematomą tiesą apie garso stiprintuvus.
Tai NĖRA klausos aparatai!
Pasak klausos protezavimo specialistės B. Baliukevič, paaiškinimą reikėtų pradėti nuo to, kad nedidelės piniginės vertės internete ar prekybos centruose reklamuojami klausos pagalbos prietaisai yra klaidingai vadinami „klausos aparatais“.
„Iš tiesų internete siūlomi ne klausos aparatai, o garso stiprintuvai. Tai reiškia, kad jie yra ne medicininiai, o buitiniai prietaisai, kurie tiesiog padidina visą garsinį foną“, – paaiškino specialistė.
Klausos aparatas – privalomus medicinos paskirties standartus atitinkantis, tai patvirtinančius sertifikatus turintis prietaisas, skirtas žmonėms, turintiems lengvą, vidutinį arba stiprų klausos sutrikimą. Prieš klausos aparatams patenkant į klausos centrus, su jais atliekama daugybė įvairių klinikinių tyrimų, tikrinančių jų kokybę, saugumą, patikimumą.
Skirtingai nuo tikrųjų klausos aparatų, garso stiprintuvas nėra medicinos prietaisas ir tai reglamentuojančių sertifikatų neturi.
Išvaizda ekrane – apgaulinga
Medicinos prietaisams suteikiami sertifikatai nėra vienintelis dalykas, kurio trūksta skambiose reklamose mirgantiems garso stiprintuvams.
Klausos protezavimo specialistė B. Baliukevič sako, kad nors klausos aparatų išorė atrodo panaši, tačiau taip atrodo tik ekrane.
„Užtektų paimti garsintuvą ir klausos aparatą į rankas ir būtų akivaizdu, kad tikrųjų klausos aparatų gamintojai stengiasi atliepti klientų poreikį ir kurti juos subtilesnius, mažesnius, dailesnius, aptakesnių formų, mažiau pastebimus iš išorės“, – išvaizdos skirtumus paaiškino specialistė.
Ji taip pat pažymėjo, kad klausos aparatų korpusas gaminamas iš specialaus plastiko, kuris yra saugus nuolat liestis su oda, nesukeliantis alerginių reakcijų, atsparus smūgiams, drėgmės pralaidumui.
„Šios techninės savybės yra labai svarbios, nes nuo medžiagų kokybės priklauso ne tik aparatų nešiojimo komfortas, bet ir ilgaamžiškumas“, – sakė specialistė.
Tarsi didinamieji stiklai vietoje akinių
Nors garso stiprintuvų ir klausos aparatų išoriniai požymiai turi panašumų, reikėtų nepamiršti ir vidaus, kuris, anot klausos protezavimo specialistės, yra pats svarbiausias, nes nuo klausos aparatuose integruotų technologijų priklauso ne tik girdėjimo kokybė, bet ir suvokimas.
„Garso stiprintuvas galbūt leis girdėti garsiau, tačiau garso kokybės nebus. Stiprintuvo veikimo principas remiasi linijiniu garso stiprinimu. Tai reiškia, kad visų dažnių garsai stiprinami vienodai“, – paaiškino specialistė.
Ar toks garso stiprinimas yra nemalonus žmogui? Žinoma. Klausos specialistė patarė įsivaizduoti, kad vietoje jūsų regai pritaikytų akinių užsidėtumėte didinamuosius stiklus. Vaizdą didinamieji stiklai padidins, nepaisant to, ar nematote iš arti, ar į tolį. Matomas vaizdas bus didesnis, tačiau iškreiptas, kels diskomfortą.
Klausos aparatai yra pritaikomi tiksliai pagal žmogaus klausos nusilpimo lygį, t.y. būtina atlikti audiometrinius tyrimus, kalbos suvokimo testą ir išsiaiškinti individualius poreikius.
„Klausai pritaikyti klausos aparatai ne tik kompensuoja negirdimus garsus. Prisitaikę prie individualios klausos ir natūraliai perteikdami aplinkos garsus, jie padeda smegenims suvokti tai, ką girdite aplink. O garso stiprintuvai tiesiog padidina visą garsinį foną, todėl nepadeda smegenims tinkamai suprasti girdimų garsų“, – paaiškino specialistė.
Poveikis gali būti žalingas
Ar toli galėtumėte nueiti su keliais dydžiais per mažais batais, kurie trina, spaudžia, neleidžia odai kvėpuoti? Panašus jausmas gali aplankyti ir užsidėjus garso stiprintuvus.
„Prie kokybiškų klausos aparatų yra priprantama taip, kad žmogus pamiršta juos nešiojantis. Deja, tenka bendrauti su žmonėmis, kurie pirmiausia įsigijo garso stiprintuvus, pabandė, suprato, kad jie skleidžia pašalinius garsus, švilpia, todėl padėjo juos į stalčių ir ilgai nesikreipė pagalbos dėl klausos aparatų, manydami, kad su jais jausmas ir rezultatas bus toks pat“, – tvirtino klausos protezavimo specialistė.
Vis dėlto klausos aparatai yra sukurti taip, kad jų naudotojas tokių nepatogumų nepatirtų, o išorinių veiksnių poveikis būtų kaip galima mažesnis.
„Modernūs klausos aparatai yra kuriami ir tobulinami atliekant daugybę bandymų, atsižvelgiant į naudotojų patirtis. Jie turi integruotas funkcijas, kurios slopina triukšmus, blokuoja švilpimą, išryškina žmogaus kalbą triukšme, todėl girdėti, o, svarbiausia, suprasti garsus yra žymiai paprasčiau“, – paaiškino B. Baliukevič.
Specialistė įspėjo, kad reikėtų nepamiršti, kokia yra viena dažniausių klausos sutrikimų priežasčių. Tai – triukšmas ir per stiprūs garsai. Todėl specialisto nepritaikyti, savarankiškai naudojami prietaisai gali būti netgi kenksmingi klausai.
