Būti „vertėju“ kiekvieną dieną: artimasis turi klausos sutrikimą
Klausos nusilpimas – iššūkis ne tik nusilpimą jaučiančiam žmogui. Būti klausos sutrikimą turinčio žmogaus artimuoju taip pat gali būti nelengva. Neretai kartu gyvenantys sutuoktiniai bendravimą apibūdina kaip kasdienį „darbą vertėju“ ir nuolatines būdų paieškas, kaip paskatinti artimąjį kreiptis pagalbos. Esate klausos sutrikimą turinčio asmens artimasis? Šis puslapis yra skirtas jums.
Kalbu per tyliai ar artimojo klausa yra nusilpusi?
Jeigu bent viena iš šių situacijų jums atrodo pažįstama, greičiausiai jūsų artimasis turi klausos sutrikimą.
- Nuolat pagarsina televizorių/radiją taip, kad jums nemalonu klausytis.
- Prašo jūsų kalbėti garsiau.
- Sako, kad jūs ar kiti murma po nosimi.
- Dažnai prašo pakartoti, ką sakėte jūs ar kiti žmonės.
- Bendraudamas atidžiai žiūri į kalbančiojo lūpas.
- Bendraudamas pakreipia vieną ausį į kalbėtojo pusę.
- Sako (arba jūs pastebite), kad nesupranta, ką pasakėte ar ką išgirdo žiūrėdamas televizorių.
- Nereaguoja, kai skamba telefonas, durų skambutis.
- Bendraujant telefonu sunku susikalbėti, nuolat turite pakartoti, kalbėti garsiai, paaiškinti, ką norėjote pasakyti.
Ką reiškia būti artimuoju?
Neretai klausos sutrikimų turinčius artimuosius į klausos centrą palydėję žmonės sako, kad jaučia nuovargį „dirbdami vertėjais“. Tai reiškia, kad jiems tenka ne tik nuolatos kartoti savo pasakytus žodžius, bet ir „išversti“, ką pasakė greta kalbantys kiti šeimos nariai.
Taip nutinka todėl, kad silpstant klausai, nebegirdima tam tikrų garsų, smegenys ilgainiui jų „nebeatsimena“ ir ima nebesuprasti, todėl nusilpusią klausą turinčiam žmogui tampa sunkiau sekti pokalbį, ypač, jeigu jame dalyvauja daugiau nei vienas žmogus, sunku suprasti ilgų sakinių esmę. Štai kodėl klausos sutrikimų turintys žmonės dažnai teisinasi – „aš girdžiu gerai, tai kiti kalba neaiškiai“.
Klausos sutrikimo neigimas – ne vienintelė problema, su kuria susiduria artimieji. Nuolatinis bandymas pakartoti ir paaiškinti, nesusipratimai ir dėl jų kylantis ginčai:
- kelia įtampą, stresą,
- gali lemti nuolatinį nuovargį,
- gali lemti pablogėjusią emocinę ir fizinę būseną,
- gali tapti ryšio palaikymo problemų, emocinio nutolimo priežastimi.
Kaip bendrauti su klausos sutrikimą turinčiu šeimos nariu?
Pirmasis patarimas – būkite kantrūs ir supratingi! Jeigu jūsų tikslas yra paskatinti klausos sutrikimų turintį artimąjį kreiptis pagalbos, pirmiausia tinkamai bendraukite, kurkite tarpusavio pasitikėjimą ir parodykite savo palaikymą.
Kaip paskatinti kreiptis pagalbos?
Specialistai mano, kad dažniausiai delsimą lemia pasekmių nebūvimas. Jeigu gerą klausą turintys artimieji visiškai prisitaiko prie didelio televizoriaus garso ir pasirenka kalbėti itin garsiai vietoj to, kad paskatintų imtis veiksmų, klausos sutrikimą turintis žmogus gali nematyti priežasčių skubėti spręsti problemą.
Todėl artimieji pirmiausia turėtų atvirai pasikalbėti, papasakoti, kaip jaučiasi tam tikrose situacijose, kai mylimas žmogus negirdi, išsakyti, kokį diskomfortą patiria ir kaip situacija pasikeistų į gerąją pusę problemą išsprendus.
Klausos sutrikimą turintys žmonės gali jaustis nedrąsiai, todėl visada rekomenduojame pasiūlyti palydėti į klausos centrą pasitikrinti klausos bei nuraminti, kad:
- Klausos tyrimas-audiograma yra greitas ir visiškai neskausmingas tyrimas.
- Specialistai aiškiai ir išsamiai papasakoja apie tyrimo rezultatus bei nurodo visus galimus pagalbos būdus ir jų eigą.
- Nebūtina iš karto pirkti klausos aparatų – juos galima nemokamai pabandyti ir stebėti savo pojūčius.
- Klausos aparatus galima gauti ir nemokamai, jeigu, remiantis klausos duomenimis, priklauso Valstybės skiriama kompensacija.
