Užklupę netikėtai prisnūdusį, skaniai knarkiantį artimąjį tikriausiai taip pat skaniai nusišypsome. Tačiau šis garsas neatrodo toks juokingas, jeigu jį girdime kiekvieną naktį. Jis ne tik erzina, trikdo miegą, bet ir gali išduoti įvairius sveikatos sutrikimus ar lemti nemalonias jų pasekmes. Viena iš jų – tinitas ir nusilpusi klausa.
Garsas – tarsi variklio
Nejaugi garsas toks stiprus, kad pakenktų klausai? Kokio stiprumo yra šis garsas? Turbūt tokie arba panašūs klausimai kyla galvoje, perskaičius apie galimas sąsajas tarp knarkimo ir klausos.
Mokslininkai nustatė, kad vis dėlto atsakymas į pirmąjį klausimą yra – TAIP. Ištyrę grupę vidutinio amžiaus sveikų, nuolatiniame triukšme nedirbančių, tačiau su knarkiančiais partneriais miegančių žmonių, mokslininkai pateikė išvadas, kad visi tyrimo dalyviai pasižymi silpnesne klausa būtent ta ausimi, kuri yra arčiau knarkiančio partnerio.
Nustatyta, kad vidutiniškai knarkimo garsas siekia apie 50 dB, o intensyvus knarkimas gali netgi viršyti 100 decibelų ribą. Į Gineso Rekordų knygą įrašytas garsiausias knarkimas prilygsta variklio burzgimui – jis siekia 112,8 dB.
Knarkiantieji taip pat rizikuoja
O kaip gi tie, kurie knarkia patys? Ar jie gali jaustis ramūs dėl savo klausos?
Iš tiesų knarkiantis žmogus negirdi savo knarkimo, nes miego metu smegenys jutiminę informaciją apdoroja kitaip negu būdraujant.
Tačiau knarkimas dažnai būna sutrikimo, vadinamo „miego apnėja“ požymis. Miego apnėjos metu žmogus nuo kelių sekundžių iki poros minučių nustoja kvėpavęs. Tyrimais įrodyta, kad miego apnėja ir klausos sutrikimai – glaudžiai susiję. Net 30% žmonių, sergančių miego apnėja, taip pat susiduria ir su tinitu (spengimu ausyse).
Remiantis 2022 m. atliktu tyrimu, sergantieji miego apnėja turi 21% didesnę riziką patirti klausos nusilpimą.
