Kaip nepareigingo mokinio namų darbus dažnai „suvalgo šuo“, taip klausos sutrikimų turintys, tačiau vengiantys tai pripažinti žmonės turi savų paaiškinimų, pateisinančių jų sprendimą nesikreipti pagalbos. Tiek „šuns suvalgyti“ namų darbai, tiek ir klausos sutrikimų pasiteisinimai kartojasi. „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė GINTARĖ VAIŠNORAITĖ dalinasi dažniausiais pasiteisinimais ir turi atsakymą į kiekvieną iš jų.

„Aš girdžiu gerai – kiti kalba neaiškiai“

Tai bene dažniausias pasiteisinimas. Jį naudoja tie, kurių klausa pradėjo silpti neseniai. Žmogus kartais netgi ima pykti, kad artimieji „burba“ po nosimi, kaltina, kad šie specialiai kalba tyliai. Artimiesiems priekaištaujantis asmuo turi sprendimą – visiems reikėtų kalbėti garsiau, ir problema bus išspręsta.

Vis dėlto bandymas kitus „pagarsinti“ yra vienas iš nusilpusios klausos požymių.

Žmogus gali priekaištauti dėl tylios kalbos ne tik artimiesiems, bet ir radijui, televizoriui. Tiesa, šiuos įrenginius pagarsinti yra lengviau, nei visus supančius aplinkinius.

Klausos nusilpimas nėra reta problema. Ji pasitaiko 1 iš 6 suaugusių žmonių. Be noro „pagarsinti“ artimuosius ir televizorių nusilpusią klausą gali rodyti ir kiti požymiai: sunku dalyvauti pokalbyje su keletu žmonių, sudėtinga girdėti kalbą, esant didesniam atstumui arba kai nematomas žmogaus veidas ir lūpos.

„Aš jau senjoras, todėl negirdžiu – nieko nepadarysi“

Viena šio teiginio dalis yra visiškai teisinga. Bėgant metams nyksta klausos ląstelės, todėl tikimybė susidurti su klausos nusilpimu didėja, ypač sulaukus 55 metų.

Jutimo ląstelės, susidedančios iš mažų plaukelių ausyse ir fiksuojančios garsą su amžiumi pamažu nyksta, todėl klausa natūraliai silpsta. Iš pradžių silpnėja aukšto dažnio garsai – tokie, kaip vaikų balsai, paukščių čiulpėjimas. Vėliau prie jų prisijungia ir kiti garsai.

Tačiau antroji teiginio dalis tėra klaidingas įsitikinimas. Senatvinis klausos nusilpimas yra nesunkiai kompensuojamas klausos aparatais.

Modernūs klausos aparatai yra pritaikomi individualiai pagal atliktos audiogramos duomenis. Jie geba slopinti pašalinį triukšmą, išryškinti žmogaus kalbą. Klausos protezavimo specialistas įsiklauso į kiekvieno paciento situaciją ir padeda išsirinkti jo gyvenimo būdą, motorinius gebėjimus atitinkančius aparatus.

„Aš dar nesu senas“

Kartais nutinka ir taip, kad žmonės supranta turintys klausos problemų, kreipiasi į klausos centrą, išbando klausos aparatus, tačiau galų gale nesirenka jų nešioti nuolatos, argumentuodami, kad „dar nėra seni“.

Pastebiu, kad šį pasiteisinimą labiau linkę naudoti vyresnio amžiaus žmonės. Jauni žmonės žymiai drąsiau nešioja, neretai renkasi ryškius klausos klausos aparatus, jų nebando slėpti ir priima tarsi akinius. Juk laikui bėgant silpsta ir regėjimas, tačiau akinių niekas nesieja su amžiumi.

Klausos centruose lankosi ir tėvai su kūdikiais, turinčiais įgimtų klausos sutrikimų. Be to, nusilpusią klausą gali lemti ne tik amžius, bet ir įvairios ligos, vaistai, traumos ar darbas triukšmingoje aplinkoje.

„Aš jau per senas“

Šį ir prieš tai minėtą pasiteisinimą galima palyginti su puse stiklinės vandens. Paklausus, kiek stiklinėje vandens, vieniems ji atrodys beveik pilna, kitiems – beveik tuščia.

Tai tik požiūrio į gyvenimą klausimas. Džiugu matyti garbingo amžiaus žmones, kurie dar nori pamatyti, patirti, yra veiklūs.

Labai smagu girdėti, kaip klausos aparatus pradėję nešioti pacientai vėl imasi veiklų, kurias buvo pamiršę arba nebedrįsdavo daryti: šoka, dainuoja, vaikšto į renginius, galų gale, paskambina artimiesiems ir kokybiškai pasikalba.

„Kaimynas bandė – jam nepadėjo“

Lietuvių liaudės patarlė sako: 9 kartus pamatuok, dešimtą kirpk. Tačiau kartais ši patarlė yra pamirštama. Ieškodami paprastesnių ir greitesnių sprendimų žmonės įsigyja įrenginius, vadinamus „klausos aparatais“, kurie kelia diskomfortą, nes ūžia, cypia, spaudžia. Tokie įrenginiai atsiduria stalčiuje, o neigiama reputacija perduodama iš lūpų į lūpas.

Internete ar prekybos centre įsigyti įrenginiai iš tiesų nėra klausos aparatai. Tai garsintuvai. Jie tiesiog padidina visą garsinį foną, nepriklausomai nuo klausos nusilpimo lygio, todėl kelia nemalonius jausmus.

Kuo garsintuvai skiriasi nuo klausos aparatų? Garsintuvą ir klausos aparatą būtų galima palyginti su apelsino sulčių spaudimu ranka ir naudojant elektrinę sulčiaspaudę. Ranka išspausime šiek tiek sulčių, tačiau procesas nebus toks patogus, o rezultatas toks geras, kokį galime turėti įdėję apelsiną į modernią sulčių spaudimo mašiną.

Skiriasi sureguliavimo pagal žmogaus klausą galimybės, reakcijos į pasikeitusią garsinę aplinką greitis, tikslumas, triukšmo slopinimo galimybės. Modernūs klausos aparatai skenuoja aplinką 500 kartų per sekundę ir atlieka tikslią garsinę analizę, todėl žmogus girdi švelnesnius, natūralesnius, „patogesnius“ garsus.