Kas yra surdopedagogas? Toks klausimas gali iškilti ne vienam. Tai visiškai natūralu. Juk surdopedagogo pagalbos prireikia tik toms šeimoms, kurios augina klausos sutrikimą turinčius vaikus. „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistai mažųjų pacientų tėvams visada rekomenduoja kreiptis į surdopedagogą ir kartais sulaukia klausimo – kodėl? Kaip gali padėti šis specialistas? Kodėl pritaikius klausos aparatus reikia mokytis girdėti?

Į šiuos ir kitus aktualius klausimus paprašėme atsakyti surdopedagogės, blogo „KlauSOS svarba“ įkūrėjos Mildos Samienės.

Iš pradžių pabandykime išsiaiškinti, kodėl klausos sutrikimų turintiems vaikams reikia padėti?

Apie 18 nėštumo savaitę mažyliai pradeda girdėti pirmuosius garsus: mamos širdies plakimą, pilvo gurgimą, taip pat garsus, sklindančius iš išorės, pavyzdžiui, žmonių balsus, muziką ar supantį triukšmą. Tai reiškia, kad kai gimsta sutrikusios klausos kūdikis, jam jau reikia vytis už prarastą negirdėjimo laiką. Todėl tėvų darbas (su surdopedagogo pagalba) – sukurti turtingą kalbinę aplinką. Naudojame pasikartojančią kalbą, įvardijame daiktus, veiksmus, jausmus, skaitome, dainuojame, įtraukiame vaiką į kasdieninius „darbus“. Įdarbiname smegenų dalį, atsakingą už klausą ir kalbą, kuri iki tol „ilsėjosi“.

Ar tokia ir yra surdopedagogo pagrindinė užduotis – išmokti pastebėti garsus, juos įvardinti ir suprasti?

Pagrindinis surdopedagogo tikslas yra klausos lavinimas ir kalbos ugdymas. Kuo anksčiau pradedama lavinti, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti. Anksčiau sutrikusios klausos požymiai išryškėdavo vaikui sulaukus trejų-ketverių metų. Dabar situacija žymiai geresnė, nes nuo 2014 m. PAGAVA inicijavo naujagimių klausos patikrą Lietuvoje. Jos tikslas – patikrinti kiekvieno gimusio naujagimio klausą ir sukurti galimybę diagnozuoti įgimtą klausos sutrikimą kuo anksčiau.

Mano užduotis yra ne tik vaiko klausos lavinimas, bet ir tėvų įgalinimas savarankiškai tai daryti namuose. Tėvai yra pagrindiniai savo vaikų mokytojai, nes vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia namuose. Didžiausias lavinamasis darbas vyksta ne prie stalo, o dalyvaujant kasdienėje rutinoje: valgant, rengiantis, gaminant maistą, tvarkantis, iškylaujant ir kt.

Pagrindinis tėvų „įrankis“ yra kalbėjimas ir tam tikrų strategijų įvaldymas.

Logopedai taip pat dirba su kalba. Kuo skiriasi surdopedagogas nuo logopedo?

Surdopedagogas teikia specialiąją pedagoginę pagalbą ankstyvojo, ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams, turintiems įvairaus laipsnio klausos sutrikimą, taip pat kochlearinių implantų naudotojams, tad mūsų misija – išmokyti vaikus naudotis klausa, suprasti tai, ką jie girdi, ir lavinti šnekamąją kalbą. Logopedai šalina kalbos sutrikimus ir lavina kalbinius gebėjimus.

Papasakokite apie pirmuosius susitikimus su šeimomis. Nuo ko prasideda lavinamasis procesas?

Vaiko ausys yra lyg durys, pro kurias patenka garsas. Jeigu „durys“ yra užvertos, garsas pro jas nepateks. Būtina girdėti visus kalbos garsus. Taigi, iš pradžių reikia pritaikyti klausos reabilitacijos priemones ir įsitikinti, kad vaikas girdi gerai.

Tam, kad tai padarytume, atliekame lengvą ir greitą 6 garsų „Lingo“ testą, kurį tėvai ir specialistai gali naudoti norėdami patikrinti vaiko klausą. Testas patikrina, ar vaikas aptinka garsą, o kitame etape – ar atpažįsta visų dažnių garsus. Testu taip pat patikrinama, ar gerai veikia klausos aparatai ar kochlearinis implantas.

Mūsų kalbintos klausos sutrikimų turinčius vaikus auginančios šeimos lyg susitarusios tvirtino, kad puikius jų vaikų pasiekimus lėmė darbas, darbas ir dar sykį darbas. Pasidalinkite, kaip atrodo darbas su surdopedagogu ir namuose?

Su klausos sutrikimą turinčiu vaiku reikia žymiai daugiau kalbėti ir jam pasakoti. Iš pradžių vaikas mokomas reaguoti į aplinkos garsus ir sieti juos su daiktais. Pavyzdžiui, virdulys švilpia, telefonas pypsi, durų skambutis skamba. Pasinaudojus situacija reikia iš karto atkreipti dėmesį į garsą: „Tu girdėjai? Durų skambutis. Gal tėtis grįžo namo. Einam atidaryti durų“.

Kuo dažniau vaikas girdės įvairius aplinkos garsus, tuo greičiau pradės priskirti garsą daiktui. Vėliau pereiname prie kalbinių garsų, kasdieninių frazių, tokių kaip „Op op, kylam aukštyn. Yyy, leidžiamės žemyn. Niam niam, kaip skanu“. Su laiku ir patirtimi vaiko žodynas didėja, atitinkamai tikslai ir uždaviniai sunkėja.

Ugdymo proceso metu išlaikyti vaikų dėmesį yra ganėtinai sunku. Ką galėtumėte patarti?

Tam, kad vyktų garsų atpažinimas ir plėstųsi vaiko žodynas, nebūtina sėdėti prie stalo. Kurkite dialogą su vaiku apie viską, ką darote namuose. Reikia iškraustyti indaplovę? Imkite indus ir kalbėkitės, kokie tai indai. Rūšiuojate skalbinius? Rūšiuokite kartu su vaiku, komentuodami, kuris drabužis yra mamos, tėčio ar brolio.

Norėdami padidinti vaiko dėmesingumą, kalbėkite žaisminga intonacija. Vaikui bus įdomiau klausyti. Taip pat patartina įtraukti į rutiną kuo daugiau dainelių. Net jeigu nemokate dainuoti, dainuokite taip, kaip mokate.

Kokią naudą turi muzika, lavinant klausos sutrikimų turinčius vaikus?

Kalba, ritmas, intonacija, intensyvumo kaita – muziką sudaro daug sudėtinių dalių, kurios stimuliuoja visas vaiko smegenis. Muzikos žaismingumas pritraukia ir ilgiau išlaiko vaikų dėmesį. Dainelėse yra pasikartojanti kalba, todėl lengviau jas įsiminti.

Eilėraštukai taip pat yra naudingi. Mokydamasis eilėraščius vaikas lavina atmintį ir kalbą. Ir nepamirškime knygų skaitymo nuo pat kūdikystės. Skaitymas turėtų tapti jūsų kasdienybės dalimi.

Tikriausiai tenka neretai sulaukti klausimo, ar klausos sutrikimą turintis vaikas galės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą. Ką rodo jūsų patirtis?

Pirmieji treji-ketveri vaiko gyvenimo metai yra kritiniai. Šiuo laikotarpiu smegenys yra pačios lanksčiausios, imliausios informacijai. Jeigu klausos sutrikimas aptinkamas laiku ir šeima su vaiku yra įtraukiami į ugdymo procesą, vaikai tikrai gali lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, kaip ir kiti normalią klausą turintis jo bendraamžiai.

Be to, yra priemonių, kurios gali palengvinti kasdienybę mokykloje. Tam, kad pašaliniai garsai netrukdytų susikaupti, vaikas gali naudotis belaidžiu mikrofonu, perduodančiu mokytojo balsą tiesiai į klausos aparatus. Beje, belaidžius mikrofonus specialistai rekomenduoja naudoti dar nepradėjus lankyti mokyklos, kad smegenys gautų kuo daugiau aiškios tiesioginės kalbos. Ir, aišku, nepamiršti kalbėti, kalbėti, kalbėti.

Mažesniuose miestuose surdopedagogų trūksta. Ką patartumėte tėvams, kurie gyvena toliau nuo didmiesčių? Ar būtų tikslingos nuotolinės konsultacijos, naudojantis, pavyzdžiui, vaizdo skambučiais?

Tai labai individualu. Taip, susiskambinti ir pasikonsultuoti, ką ir kaip reikia daryti namuose, visada yra naudinga. Nuotolinės pamokos taip pat galimos, tačiau susitikimai gyvai išlieka prioritetu.