„Lengviau yra ką nors išoperuoti, negu kartais išsamiau pakonsultuoti pacientą, turintį neigiamų patirčių, susijusių su ūžesiu“ – sako
Lietuvos otorinolaringologų draugijos pirmininkė daktarė Irina Arechvo. Tokiam rimtam teiginiui yra rimta priežastis – ūžesys (arba tinitas) yra vienas sudėtingiausių otoneurologinių simptomų, kuriam bandydami pasipriešinti žmonės daro klaidų ir taip nepasiekia teigiamo rezultato. Kokios yra tos klaidos ir kaip sau padėti atsako dr. I. Arechvo ir kartu su pasauliu vasarį Tinito supratimo mėnesį mininčio klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Daiva Charsika.


I klaida: bandymas „gydytis“ tyla

Remiantis statistiniais duomenimis, įkyrus ūžesys vienoje arba abiejose ausyse (kartais – galvoje) vargina apie 10 procentų visos populiacijos. Dalis žmonių nesureikšmina šio simptomo ir geba su juo „susidraugauti“, o kitai daliai žmonių netikėtai atsiradęs simptomas kelia stresą, baimę ir apsunkina kasdienybę.

Pasak dr. I. Arechvo, iš baimės bei streso gimsta ir pati didžiausia ūžesį ausyse patiriančių žmonių daroma klaida – jam skiriamas didelis dėmesys ir viena po kitos bandomos įvairios pagalbos strategijos.

Viena iš tokių strategijų – bandymas „gydytis“ tyla, manant, kad negirdint aplinkos garsų, ūžesys taip pat išnyks. Tačiau, anot gydytojos, tai nėra tinkamas sprendimas.

„Ūžimas ausyse yra garsas, kurį žmogus girdi, nors išorinio garso aplinkoje iš tiesų nėra. Šį garsą sukuria smegenys“, – paaiškino dr. I. Arechvo.

Būtent dėl šios priežasties atsiribojus nuo aplinkos garsų, nuo ūžesio atsiriboti nepavyks.

„Šis metodas gali būti naudingas nebent kai ūžesį turintis žmogus dirba triukšme (statybininkai, muzikantai). Tokiu atveju tikrai reikia naudoti klausos apsaugos priemones“, – tvirtino daktarė.


II klaida: bandymas „gydytis“ triukšmu

„Audiomedikos“ klausos protezavimo specialistė D. Charsika pasakojo, kad klausimų apie tinitą turintys žmonės į klausos centrą užsuka jau išbandę „stebuklingus“ papildus ir lašiukus, ūžesio maskavimą tyla ir atvirkščiai – bandymą garsiai klausytis televizoriaus ar muzikos, tikint, kad stiprūs išoriniai garsai užgoš ūžesį.

Klausos protezavimo specialistė pažymėjo, kad nė vienas iš šių išvardintų metodų dar niekam nepasiteisino.

„Norėdami efektyviai kovoti su „priešu“, pirmiausia turime jį pažinti. Todėl jaučiantiems ūžesį ausyse žmonėms visada patariame pirmiausia išsiaiškinti jo priežastis, kilmę ir dėl pagalbos būdų pasitarti su kompetentingais specialistais, atlikti tyrimus ir negadinti klausos garsiai klausantis muzikos, – patarė D. Charsika.

Gydytoja I. Arechvo taip pat įsitikinusi, kad šis „ginklas“ kovojant su ūžesiu nėra tinkamas pasirinkimas. Anot gydytojos, garsų terapija (ypač derinama su kognityvine elgesio terapija) išties yra taikoma pacientams, kuriuos vargina ūžesys, tačiau yra vienas „bet“.

„Natūralus, nedidelis garsinis fonas padeda. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į du žodžius – „natūralus“ ir „nedidelis“, – pabrėžė daktarė otorinolaringologė.


III klaida: tikėjimas sklandančiais mitais

Kava stiprina ūžesį. Ūžesys – kraujotakos sistemos problema. Dėl girdimo ūžesio ausyse galima apkursti. Klausos aparatai gali dar labiau pabloginti situaciją.

Su tokiomis nuostatomis ir nuotaikomis žmonės neretai praveria gydytojo ar klausos specialisto duris.

Gydytoja patarė nesivadovauti mitais ar abejotina informacija, nes kiekvienas atvejis yra individualus ir pagalbos būdai ir jų kombinacijos – skirtingos.

„Tinitas yra labai heterogeninis simptomas. Tai reiškia, kad jis gali būti sukeltas įvairių priežasčių, todėl „suplakti“ visus atvejus į vieną ir teigti, kad vienas ar kitas faktorius stiprina ūžesį, būtų neteisinga“, – tvirtino dr. I. Arechvo.

Pasak daktarės otorinolaringologės, pulsuojantis ūžesys aplink smilkinkaulį gali signalizuoti apie sąsajas su kraujotakos patalogijomis, tačiau lygiai taip pat nemaža grupė žmonių ūžesį jaučia dėl klausos sutrikimų. Remiantis statistikos duomenimis, net apie 90 procentų žmonių, jaučiančių ūžesį ausyse, taip pat pasižymi nusilpusia klausa. Todėl pirmiausia patariama pasitikrinti klausą ir, nustačius klausos nusilpimą, spręsti klausos problemas.

Klausos protezavimo specialistė D. Charsika patikino, kad kartu su klausos problemų sprendimu, paprastai mažėja ir su ūžesiu susiję nepatogumai.

Specialistė taip pat paneigė mitus apie ūžesio ir klausos sutrikimų sąsajas – ūžesys pats savaime negali sukelti klausos sutrikimų, nes tai nėra realus garsas. O klausos aparatai – viena pagrindinių pagalbos priemonių, jeigu ūžesys yra susijęs su klausos nusilpimu.

„Nusilpusią klausą turintis žmogus negirdi tam tikrų garsų, vietoje jų girdima tyla, todėl ūžesys tampa labiau pastebimas. Pradėjus nešioti klausos aparatus, sugrįžta natūralūs aplinkos garsai, dėmesys nukrypsta į juos, todėl ūžesys tampa nebe toks ryškus“, – paaiškino klausos protezavimo specialistė.

Dr. I. Arechvo taip pat pažymėjo, kad pirmoji ūžesį jaučiančio žmogaus „stotelė“ turėtų būti – klausos patikrinimas. Tik išsiaiškinus simptomo priežastis galima ieškoti pagalbos būdų.

„Labai svarbu pažymėti, kad gydymo prognozė dažniausiai yra gera, o pagalba yra veiksminga tada, kai veikiama kompleksiškai, derinami pagalbos būdai“, – tvirtino daktarė.